5 patarimai kaip pastebėti vaikų ir paauglių streso požymius
Jaunimas, kaip ir suaugusieji, patiria stresą. Jis gali kilti iš įvairių šaltinių, įskaitant mokyklą, draugų, tėvų, mokytojų ar trenerių lūkesčių tenkinimą arba COVID-19 pandemijos sukeltus sukrėtimus.
Stresas gali būti teigiamas, nes suteikia energijos įveikti svarbų testą, egzaminą ar sporto varžybas. Tačiau per didelis stresas gali sukelti nereikalingų sunkumų ir iššūkių. Norint atpažinti galimas problemas, svarbu pastebėti emocinius ir elgesio signalus bei suteikti paramos jaunuoliams, kad šie galėtų sėkmingai įveikti sunkumus.
Štai keletas mūsų patarimų, kaip atpažinti galimus streso požymius.
1. Stebėti neigiamus elgesio pokyčius.
Įvairaus amžiaus jaunuoliams, o ypač mažesniems vaikams, gali būti sunku atpažinti ar pasakyti, kad jie patiria stresą.
Vaikams stresas gali pasireikšti elgesio pokyčiais. Dažniausiai pasitaikantys pokyčiai:
- dirglumas;
- pakitusi nuotaika;
- pasitraukimas iš veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą;
- dažnesni nei įprastai skundai dėl mokyklos;
- netikėtos baimės reakcijos;
- verkimas;
- per didelis prisirišimas prie tėvų ar mokytojo;
- per ilgas ar per trumpas miegas;
- per gausus ar per menkas valgymas.
Paaugliams daugiau laiko praleisti su bendraamžiais yra normali brendimo dalis, tačiau:
- ilgamečių draugysčių išsižadėjimas;
- tėvų vengimas;
- priešiškas nusiteikimas šeimos narių atžvilgiu – gali reikšti, kad paauglys patiria didelį stresą.
Nors neigiamas elgesys ne visada susijęs su pernelyg dideliu stresu, neigiami elgesio pokyčiai beveik visada yra aiškus ženklas, kad kažkas yra negerai.
2. Suprasti, kad „bloga savijauta” gali būti sukelta streso.
Stresas taip pat gali pasireikšti fiziniais simptomais, pavyzdžiui, skrandžio ar galvos skausmais. Jei vaikas dažnai lankosi pas mokyklos slaugytoją arba dažnai skundžiasi skrandžio ar galvos skausmais, arba jei šie nusiskundimai sustiprėja tam tikrose situacijose (pvz., prieš svarbų egzaminą), tai gali būti indikatorius, jog vaikas patirtia didelį stresą.
3. Stebėti, kaip vaikas ar paauglys bendrauja su kitais.
Kartais vaikai namuose gali atrodyti įprastai, tačiau kitoje aplinkoje elgtis visai kitaip. Tėvams svarbu komunikuoti, kad galėtų sužinoti, kaip vaikas ar paauglys elgiasi juos supančiame pasaulyje. Be bendravimo su kitais tėvais, bendravimas su mokytojais, mokyklos administracijos atstovais ir užklasinės veiklos vadovais gali padėti sužinoti apie vaiko ar paauglio mintis, jausmus ir elgesį bei sužinoti apie nerimo šaltinius.
4. Klausytis
Kadangi vaikai dažnai nežino žodžio „stresas” ir jo reikšmės, jie gali išreikšti streso jausmus kitais žodžiais, pavyzdžiui:
- susirūpinęs;
- sutrikęs;
- susierzinęs;
- piktas.
Vaikai ir paaugliai taip pat gali išreikšti streso jausmą sakydami neigiamus dalykus apie save, kitus ar juos supantį pasaulį, pavyzdžiui:
- niekas manęs nemėgsta;
- esu kvailas;
- niekas nėra smagu ar įdomu.
Tėvams svarbu įsiklausyti į šiuos žodžius bei pabandyti išsiaiškinti, kodėl vaikas ar paauglys juos sako ir ar jie rodo streso šaltinius.
5. Psichologinė pagalba
Tėvams, vaikams ir paaugliams nebūtina patiems kovoti su stresu. Jei tėvai yra susirūpinę, kad jų vaikas ar paauglys nuolat patiria reikšmingų streso simptomų, įskaitant, bet neapsiribojant aprašytais aukščiau, naudinga bendradarbiauti su licencijuotu psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu.
Psichologai gali suteikti reikiamą pagalbą, nustatyti problemas ir sukurti veiksmingas strategijas, padedančias išspręsti slegiantį streso jausmą.
Psichologai, kurie dirba su jaunimu:
Kamilė Garbauskė – https://visipsichologai.lt/speaker/kamile-garbauske/
Greta Kučinskaitė – https://visipsichologai.lt/speaker/greta-kucinskaite/
Sonata Vizgaudienė – https://visipsichologai.lt/speaker/sonata-vizgaudiene/
Sonata Mauragienė – https://visipsichologai.lt/speaker/sonata-mauragiene/
