Kas yra depresija?

Depresija – vienas dažniausiai pasireiškiančių psichikos sutrikimų pasaulyje. Tai sunkus nuotaikos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje, domėtis ir dalyvauti kasdienėje veikloje (valgyti, miegoti, eiti į darbą) bei palaikyti socialinius santykius.

Kadangi tai psichikos liga, ją gali būti daug sunkiau suprasti nei, tarkime, peršalimą.

Beveik visi kartais jaučiamės prislėgti: gavę blogą pažymį, praradę darbą, susipykę, net lietinga diena gali sukelti liūdesio jausmą. Vėliau aplinkybėms pasikeitus liūdni jausmai išnyksta.

Klinikinė depresija yra kitokia.

Depresija – sutrikimas, kuris neišnyksta tik todėl, kad jūs to norite. Ji tęsiasi bent dvi savaites, trukdydama dirbti, žaisti ar mylėti.

Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• prasta nuotaika, nuolatiniu liūdesiu;
• prarandamas susidomėjimas dalykais, kuriais paprastai mėgaujatės;
• apetito pokyčiai (per daug ar per mažai valgote);
• bevertiškumo ar pernelyg didelis kaltės jausmas;
• per daug arba per mažai miegate;
• prasta koncentracija;
• neramumas;
• energijos trūkumas;
• pasikartojančios mintys apie savižudybę.

Jei pasireiškia bent 5 iš šių simptomų, pagal psichiatrijos rekomendacijas jums gali būti diagnozuota depresija.

Jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, nedelskite ir registruokitės psichologo konsultacijai visipsichologai.lt platformoje. Itin svarbu kreiptis pagalbos, kad galėtumėte gauti tinkamą gydymą, nes depresija yra išgydoma. Terapeutas padės jums sužinoti daugiau apie šį sutrikimą ir padės rasti būdų, kaip ir vėl gyventi visavertį gyvenimą.

Svarbu žinoti, kad depresija yra biologinio, psichologinio ir socialinio pobūdžio sutrikimas.

Depresija yra susijusi su keliais dalykais:

• tam tikrų neuromediatorių perdavimo sutrikimu arba jų išsekimu (serotonino, norepinefrino ir dopamino);
• sutrikusiais cirkadiniais ritmais;
• REM ir lėtųjų bangų miego ciklo dalių pokyčiais;
• hormonų sutrikimai, pavyzdžiui, didelis kortizolio kiekis;
• skydliaukės hormonų reguliacijos sutrikimai.

Depresijos tipai

• Didžioji depresija (klinikinė depresija) – ilgalaikė depresijos forma, kai žmonės jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais atliekant kasdieninio gyvenimo veiklas. 
  ‍
• Bipolinis sutrikimas – ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, vienu metu nuotaika tampa pakili, padidėja energijos lygis bei aktyvumas (manija), o kitu metu nuotaika pablogėja, o energijos lygis bei aktyvumas sumažėja (depresija).
  ‍
• Sezoninis afektinis sutrikimas – laikinos depresijos forma, atsirandanti tam tikru metų laiku, kuri gali paveikti, tiek jaunus, tie vyresnio amžiaus žmones. Dažniausiai pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu, keliančiu vienišumo ir atsiskyrimo jausmą.
  ‍
• Pogimdyvinė depresija – laikina depresijos forma, pasireiškianti neseniai pagimdžiusioms moterims. Tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją dėl išsekimo, miego trūkumo, sumišimo ir painių emocijų tapus tėvu. Simptomai pasireiškia prarandant susidomėjimą kasdiene veikla, mintimis apie savižudybę ir sunkumu aiškiai mąstyti. 
  ‍
• Psichozinė depresija – klinikinės depresijos forma, kuri pasireiškia su psichozės simptomais: haliucinacijomis, balsų girdėjimu ar atitrūkimu nuo realybės.

Kadangi depresijos simptomai yra neapčiuopiami, sunku pastebėti artimuosius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo ,,gerai”, bet gali turėti sunkumų.

Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, vidutiniškai psichikos liga sergantis žmogus pagalbos kreipiasi tik po dešimties metų.

Veiksmingi gydymo būdai:

• Kombinuotas gydymas – efektyviausias gydymo metodas, kai vaistai ir terapija papildo vienas kitą, taip subalansuojant smegenų cheminių medžiagų kiekį.

• Medikamentinis gydymas – psichiatrai diagnozuoja depresiją ir skiria medikamentinį gydymą (antidepresantai). 

• ‍‍Psichoterapija – šis pagalbos būdas padeda geriau suprasti ir įsisąmoninti vidinius procesus bei išgyvenimus, susijusius su depresija.

Ką daryti, jei mano artimasis pasižymi depresiniais simptomais?

• Paraginkite – jei pažįstate žmogų, kovojantį su depresija, švelniai paraginkite jį kreiptis pagalbos.

• Padėkite – pasiūlykite padėti atlikti konkrečias užduotis – pavyzdžiui, surasti potencialius terapeutus arba sudaryti klausimų, kuriuos reikia užduoti gydytojui, sąrašą. Depresija sergančiam žmogui šie pirmieji žingsniai gali atrodyti neįveikiami.

• Priminkite – jei jie jaučiasi kalti ar gėdijasi, pabrėžkite, kad depresija yra kaip ir bet koks kitas sveikatos sutrikimas, kaip ir astma ar diabetas. Tai nėra silpnybė ar asmenybės bruožas, ir jie neturėtų tikėtis, kad tiesiog susidoros su ja, kaip kad negalėtų tikėtis, jog sulūžusi ranka pati savaime tvarkingai sugis.

• Nelyginkite – jei patys nepatyrėte depresijos, venkite ją lyginti su laikais, kai jautėtės prislėgti. Lygindami tai, ką jie patiria, su įprastais, laikinais liūdesio jausmais, gali priversti juos jaustis kaltais dėl to, kaip jaučiasi.

• Kalbėkite – atviras pokalbis apie depresiją gali padėti. Tyrimai rodo, kad paklausus žmogaus apie mintis apie savižudybę, iš tikrųjų sumažėja savižudybės rizika. Atviri pokalbiai apie psichikos ligas naikina stigmą ir padeda žmonėms lengviau prašyti pagalbos.

---

Susiduriant su sunkumais, psichologės, kurios gali Jums padėti: