Psichologas - tai specialistas, kuris studijuoja žmogaus elgesį, mintis ir emocijas. Psichologai dažniausiai dirba konsultuodami žmones, padeda jiems susidoroti su emociniais sunkumais, streso valdymu, asmenybės tobulėjimu ir kitais psichologiniais klausimais. Išsilavinimas – 4 metai psichologijos bakalauro studijų + 2 metai psichologijos magistro studijų. Lankymasis pas psichologą yra trumpalaikis, gali trukti labai įvairiai – vieną kartą, kelis ar 10 kartų – dažniausiai apie 2 mėnesius. Psichologai medikamentų neskiria.
Psichoterapeutas - padeda spręsti ir analizuoti gilesnes žmogaus problemas, tokias kaip: psichologinis skausmas, liūdesys, depresija, nerimas, santykių problemos, stresas ir perdegimas, traumos, žema savivertė, motyvacijos praradimas, noras pažinti save ir tobulėti. Nuosekliai laikant terapiją galimi netgi asmenybiniai pokyčiai. Išsilavinimas – psichologo arba gydytojo specialybė + podiplominės psichoterapinės studijos (4 metai). Lankymasis pas psichoterapeutą yra ilgalaikis – gali trukti nuo pusės iki kelių metų, lankant vieną ar du kartus per savaitę. Psichoterapeutai medikamentų neskiria.
Psichiatras - gali atlikti psichologinių sutrikimų diagnozę, sudaryti gydymo planą, pavyzdžiui nukreipti pas psichologą, psichoterapeutą, taikyti ir išrašyti vaistus. Vaistus išrašyti gali tik psichiatras. Išsilavinimas – medicininis, norint tapti psichiatru reikia 6 metus studijuoti mediciną + 4 metai psichiatrijos rezidentūros. Kontaktas su psichiatru dažniausiai trunka apie 1 kartą į mėnesį – pasitikrinimas kaip einasi gydymas, ar vaistai tinka, ar padeda. Trunka iki tol, kol vartojami vaistai. Kada kreiptis į psichiatrą? – Bet kada, kai jaučiate, kad jūsų kančia tokia didelė, jog negalite išsiversti be vaistų. Ir jei turite sunkių ir lėtinių ligų, pavyzdžiui: depresija, nerimas, miego, nuotaikos, valgymo sutrikimai, priklausomybės, ryšio su realybe praradimas ir kita.
Klininis psichologas – specializuojasi psichikos sutrikimų bei emocinių ir elgesio problemų vertinime, diagnozavime ir gydyme. Dažnai dirba psichikos sveikatos centruose, ligoninėse ar privačioje praktikoje.
Sveikatos psichologas – tiria, kaip elgesys, socialiniai ir psichologiniai veiksniai veikia sveikatą ir ligas. Jie dirba su pacientais, kad padėtų keisti jų elgesio įpročius, susijusius su sveikata, pavyzdžiui, rūkymą, netinkamą mitybą ar fizinio aktyvumo stoką.
Santykių psichologas (arba šeimos psichologas) – padeda žmonėms spręsti santykių, šeimos narių tarpusavio sąveikos problemas. Jie teikia terapiją poroms ar šeimoms, siekdami pagerinti jų tarpusavio ryšius ir bendravimo įgūdžius.
Mokyklinis psichologas – dirba su mokiniais, mokytojais ir tėvais, siekdami spręsti mokymosi, socialinius ir emocinius iššūkius. Jie taip pat atlieka psichologinius vertinimus ir padeda rengti individualizuotas mokymo programas.
Organizacinis (arba verslo) psichologas – tiria darbuotojų elgesį darbo vietoje ir padeda organizacijoms gerinti darbo našumą, darbuotojų pasitenkinimą ir bendradarbiavimą. Jie taip pat gali konsultuoti įmones dėl personalo atrankos, mokymo ir vystymo strategijų.
Teisės psichologas – dirba sąveikoje su teisės sistema, tiria nusikalstamo elgesio psichologines priežastis, padeda vertinti bylų šalių psichinę būklę, taip pat teikia ekspertizes ir liudijimus teisme.
Sporto psichologas – padeda sportininkams ir komandoms gerinti jų pasirodymus, susidoroti su pralaimėjimo stresu ir ugdyti teigiamą mąstymą. Jie taip pat gali dirbti su atsigavimu po traumų ir motyvacijos stiprinimu.
Karo psichologas – dirba su kariuomenės nariais, jų šeimomis, padedant jiems susidoroti su karinės tarnybos sukeltais iššūkiais, įskaitant PTSS (posttraumatinio streso sutrikimą), adaptacijos ir reintegracijos į civilinį gyvenimą klausimus.
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) – orientuota į minties ir elgesio modelių keitimą, siekiant padėti žmonėms susidoroti su specifinėmis problemomis. Ji yra labai struktūrizuota ir dažniausiai trumpalaikė, veiksminga gydant nerimą, depresiją, fobijas ir kitas problemas.
Psichodinaminė ar psichoanalitinė terapija – šių metodų dėmesys sutelkiamas į giluminius asmenybės aspektus, praeities įvykius ir nesąmoningus modelius, kurie gali daryti įtaką dabartiniams elgesio ir minties modeliams. Terapijos tikslas – padidinti savęs suvokimą ir suprasti gilesnius emocinius klausimus.
Egzistencinė terapija - dėmesys sutelkiamas į būties prasmes ir iššūkius, susijusius su egzistenciniais klausimais, pvz., laisve, atsakomybe, mirtimi, nerimu ir izoliacija. Skatina susimąstyti apie savo gyvenimo tikslus, vertybes ir asmeninius įsipareigojimus. Ši terapija yra labiau orientuota į asmeninę laisvę, pasirinkimo galimybes ir individų galimybę kurti savo gyvenimo prasmę, nepaisant išorinių aplinkybių ar sunkumų.
Mindfulness ir įsisąmoninimo terapijos – šios terapijos padeda žmonėms tapti sąmoningesniems savo mintims, jausmams ir kūno pojūčiams. Dažnai naudojamos streso, nerimo ir depresijos mažinimui.
Geštalt terapija – dėmesys skiriamas dabarties akimirkai ir kliento patirčiai, skatinant savęs suvokimą ir nepavykusius emocinius bei elgesio užbaigimus. Terapija remiasi principu, kad žmogus gali suvokti savo jausmus ir elgesį bei atsakingai juos keisti.
Humanistinė terapija – į žmogų orientuotas požiūris, pabrėžiantis asmeninį augimą ir savęs realizaciją. Šis metodas teigia, kad visi žmonės turi gebėjimą tobulėti ir savarankiškai spręsti savo problemas.
Sisteminė šeimos terapija – nagrinėja problemas per šeimos narių sąveikos prizmę, įskaitant šeimos struktūrą, komunikacijos modelius ir funkcijas. Šis metodas siekia pagerinti šeimos narių tarpusavio santykius ir spręsti problemas, kylančias iš šeimos dinamikos.
Grupinė terapija – vykdoma su grupe žmonių, turinčių panašias problemas. Tai suteikia galimybę dalyvaujantiems išmokti naujų dalykų iš kitų patirties, gauti palaikymą ir įžvalgas, dalintis savo išgyvenimais su kitais, kurie supranta jų situaciją.
