Emocinės sveikatos indeksas kyla: karas kelia stresą labiau nei darbas?

Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis nuo pavasarį fiksuotų 20 proc. pakilo iki 25 proc. Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc., tad bendras emocinių iššūkių turinčiųjų rodiklis išlieka beveik nepakitęs – 65 proc.

Nuo 2022 metų pavasario, kai buvo pradėta dukart per metus matuoti gyventojų emocinė savijauta, bendras blogai besijaučiančių rodiklis siekė 87 proc., akivaizdus pagerėjimas pastebėtas būtent šių metų pavasarį – neigiamas emocijas jaučiančių gyventojų dalis susitraukė iki 64 proc. Tačiau šiemet rudenį emocinės sveikatos indekso kreivė ėmė vėl kilti aukštyn, rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. 

Kokia neigiamų emocijų priežastis?

„Neigiamų emocijų priežasčių analizė atskleidė, jog gyventojus labiausiai veikia išoriniai veiksniai, rezonuojantys įvykiai už šalies ribų. Šį rudenį padidėjusios įtampos, nerimo ar streso priežastimi dažniausiai įvardijamas Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, naujas karas Izraelyje, Gazos ruože, įvairūs kiti neramumai pasaulyje. Šią priežastį nurodė net 39 proc. respondentų, kai pavasarį karas neigiamas emocijas kėlė 17 proc. gyventojų“, – komentavo „Visipsichologai.lt“ vadovas Paulius Tamulionis.

Pasak jo darbas, įvairūs nesklandumai darbe yra antroje vietoje po karo. Net 19 proc. gyventojų šiuo metu jaučia įtampą, stresą, nerimą darbe, prieš pusmetį darbinės situacijos tokias emocijas kėlė 22 proc. respondentų. Trečia blogos savijautos priežastis – kainų augimas, infliacija – 14 proc. o anksčiau fiksuota 13 proc., ketvirtoje vietoje įvardijami finansiniai rūpesčiai, skurdas – 10 proc. dabar ir pavasarį. 

Įtampą labiau jaučia moterys, jaunimas

Psichologė Vilma Šimaitienė atkreipė dėmesį, kad padidėjusi nerimo, įtampos, streso lygį labiau jaučia moterys nei vyrai. Pasak jos, moterys labiau nerimauja dėl karo ir kainų augimo, infliacijos, bendros ekonominės padėties, o vyrai labiau įtampą jaučia dėl ateities, politinės situacijos, didelio tempo, geopolitikos pasaulyje.

Tyrimas rodo, kad labiau nerimauti linkę ir didesnį stresą jaučia jaunesnio amžiaus respondentai (25- 35 metų). Juos neramina darbas, nestabilumas darbe, darbo krūvis ir didelis tempas. Vyresnio amžiaus žmonės labiau nerimauja dėl karo, kainų augimo, infliacijos, bendros ekonominės padėties.

Kokios įtakos turi išsilavinimas ir gaunamos pajamos kylančiai streso kreivei?

Mažiausiai nerimauja ir streso jaučia vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės. Pastebima, kad kuo išsilavinimas didesnis, tuo streso lygis dėl karo didesnis. Taip pat pastebima, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu ar nebaigtu aukštuoju labiau nerimauja, jaučia didesnį stresą dėl kainų augimo, darbo, nestabilumo darbe, darbo krūvio ir neramumų pasaulyje.

Daugiausiai įtampos jaučia mažiausiai, iki 300 Eur. uždirbantys gyventojai. Smulkūs verslininkai labiausiai nerimauja dėl ateities, o vadovaujančias pareigas užimantys žmonės ar tarnautojai jaučia stresą dėl darbo, nestabilumo darbe, darbo krūvio. Tuo tarpu darbininkai jaučia įtampą dėl kainų augimo ir infliacijos, juos taip pat neramina geopolitika.

Rezultatai atskleidė, kad nevedę vyrai ir netekėjusios moterys jaučia didesnį nerimo, įtampos, streso lygį nei vedę. Jie nerimauja dėl finansinių rūpesčių, mirties, „Covido“, darbo labiau nei vedę, ištekėję asmenys. Tuo tarpu vedę ir ištekėję asmenys labiau nerimauja dėl šeimyninio gyvenimo, vaikų, santykių, karo, kainų augimo, geopolitikos ir įvykių pasaulyje.

Turime išmokti gyventi su stresu

„Pastebiu, kad šiuo metu patiriame stiprų nesaugumo, nestabilumo jausmą, bet tuo pačiu ir mokomės gyventi tame nesaugume pasaulyje, kiekvienas ieškodami savų resursų ir būdų. Daug kas pradeda suprasti, kad turime išmokti išgyventi padidintame streso lygyje“, – komentavo psichologė Sonata Vizgaudienė.

„Atsikratykime iliuzijos, kad gyvensime be streso. Stresas yra kasdieninio gyvenimo dalis, tik ilgainiui mes su tam tikromis situacijomis ir įvykiais susigyvename, išmokstame į juos reaguoti kitaip, atrandame tam tikrus sprendimus, taigi atsiranda kontrolės ir apibrėžtumo jausmas, kuris ir eliminuoja stresą. Juk stresas dažniausiai ir kyla dėl kontrolės praradimo ir situacijos neaiškumo“, – komentavo psichologė Vilma Šimaitienė.

Ką pataria psichologės?

Kadangi stresas dažnai kyla dėl pokyčių, psichologė pataria ugdyti gebėjimus valdyti pokyčius, keisti savo įsitikinimus ir gebėjimus. Taip pat svarbu kurti darnius santykius su savimi ir kitais – didinti savęs pažinimą, pasitikėjimą savimi, vidinę darną, tokiu būdu stiprinti emocinę psichinę sveikatą.

Tyrimas rodo, kad 40 proc. gyventojų yra linkę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučia stresą, įtampą, nerimą. Šis bendras rodiklis kiek sumažėjo nuo šių metų pavasario, kai kreiptis linkusių buvo 44 proc., tačiau pastebima ilgalaikė augimo tendencija, nes 2022 metų pavasarį specialisto pagalbą būtų pasirinkę 35 proc. respondentų.

„Kreipkitės pagalbos ir kurkite jus palaikančią aplinką. Kiekvienas superherojus savo įspūdingoje kelionėje turi į ką kreiptis – senelį, stebukladarį ar kitą pagalbininką. Kiekvienas elektromobilis turi kur sustoti. Apsilankymas psichologo kabinete, – tai sąmoninga pauzė jūsų gyvenime, dėl kurios jausitės, dirbsite ir gyvensite geriau“, – sakė psichologė Vilma Šimaitienė.